Taip pat gerai žinoma, kad žarnyno mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį žmogaus sveikatai. Žarnyno mikrobiota labai stipriai reguliuoja medžiagų apykaitos ir imuninę sistemas. (Wang ir kt.) Kai apie tai pagalvojame, greitai suprantame, kaip svarbi yra subalansuota mūsų žarnyno mikrobiotos sudėtis. Kalbėdami apie žarnyno mikrobiotą, turime žinoti vidinius ir išorinius veiksnius, formuojančius mūsų mikrobinį profilį. Ypač aplinkos veiksniai, tokie kaip mityba, sveikatos būklė ir gyvenimo būdas, daro didelę įtaką žarnyno mikrobiotai. Mitybos pokyčiai ir sudėtis žinoma, kad greitai moduliuoja mūsų žarnyno bakterijų medžiagų apykaitos funkciją. (Wang ir kt.)

Žarnyno mikrobiotos disbiozė dažnai pasireiškia sumažėjusiu bakterijų įvairove ir gausa, taip pat sutrikusia komensalinių ir galimai patogeninių rūšių sudėties pusiausvyra. Disbiozė siejama su enterobakterijomis priklausančiomis ligomis, tokiomis kaip alerginės reakcijos, depresija, hipertenzija, cukrinis diabetas ir uždegiminės žarnyno ligos. (Wang ir kt.)

Raudonieji burokėliai (Beta vulgaris L.) yra turtingi fitocheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip skaidulos, polifenoliai ir betalainai. Pagrindinis raudonųjų burokėlių betalainas yra betaninas, kuris yra betacianinas. Žarnyno mikrobiota gamina fermentus, tokius kaip ß-glikozidazės ir glikozidų hidrolazės, kurie gali metabolizuoti fitochemines medžiagas į trumpųjų grandinių riebalų rūgštis (SCFAs). Buvo įrodyta, kad raudonųjų burokėlių vartojimas reguliuoja žarnyno mikrobiotos metabolizmą ir SCFA gamybą. Kadangi ypač bakterijos, tokios kaip Bifidobacterium ir Bacteroides, gamina specifinius fermentus betalainų metabolizavimui, atsakas į raudonuosius burokėlius gali priklausyti nuo žarnyno enterotipo. (Ko ir kt.)

Enterotipai apibrėžiami pagal skirtingas žmogaus žarnyno mikrobiotos grupes. Jos klasifikuojamos pagal pagrindines bakterijas, tokias kaip Bifidobacterium, Faecalibacterium, Bacteroides ir kt. Naujausi tyrimai rodo, kad asmenys gali skirtingai reaguoti į tą pačią mitybą dėl skirtingo enterotipo. Tai dar kartą pabrėžia, kaip svarbi yra individualizuota mityba sveikiems žmonėms ir gydymo kontekste. (Ko ir kt.)

Gerai žinoma, kad žarnyno mikrobiota turi didelę įtaką komunikacijai tarp virškinimo trakto ir centrinės nervų sistemos per biocheminius metabolitus, tokius kaip serotoninas, trumpųjų grandžių riebalų rūgštys (SCFAs) ir triptofanas. Mažesnis SCFAs kiekis buvo pastebėtas asmenims, sergantiems depresija (Verma ir kt.). Esama literatūra taip pat rodo, kad žarnyno mikrobiota gali paveikti hipotalamio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašį. HPA ašis koordinuoja adaptacinį streso atsaką, o sutrikusi jos funkcija, atrodo, lemia nerimo ir depresijos sutrikimus, dažnai susijusius su padidėjusiu kortizolio ir uždegiminių mediatorių lygiu (Simpson ir kt.).

Pastaraisiais metais keli tyrimai siekė ištirti raudonųjų burokėlių poveikį žarnyno mikrobiotai.

Wang ir kt. 2022 m. tyrė žarnyno mikrobiotos pokyčius po 14 dienų raudonųjų burokėlių vartojimo sveikiems žmonėms. Buvo įtraukti 18 sveikų dalyvių (13 moterų, 5 vyrų). Dvi savaites prieš tyrimo pradžią dalyviai buvo prašyti vengti maisto, kuriame yra betalainų. Per 14 dienų intervencijos laikotarpį dalyviai kasdien vartojo po 30 ml burokėlių koncentrato. Išmatų mėginiai buvo surinkti pradiniu momentu (BL), po 3 dienų (D3) ir po 14 dienų (D14). Antropometriniai matavimai atlikti pradinio vizito metu. Tyrimas nerodė reikšmingų pokyčių alfa- ir beta-diversitetuose tarp BSL, D3 ir D14 mėginių. Tačiau buvo pastebėti žymūs pokyčiai tam tikrų taksonų gausume (pvz., Romboutsia ir Bacteroidales) bei A. munciniphila (kuris atvirkščiai susijęs su nutukimu, uždegimu ir medžiagų apykaitos sutrikimais) gausos padidėjimas ir B. fragilis (potencialiai enterotoksigeninė, sukelianti uždegiminę diarėją) populiacijos sumažėjimas.

Taip pat buvo pastebėtas bendro trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (SCFA), ypač (izo)butirato rūgšties, padidėjimas išmatose. Surono ir kt. tyrė raudonųjų burokėlių poveikį žarnyno mikrobiotai priešdiabetinių Indonezijos asmenų svorio metimo metu. Buvo atliktas atsitiktinių imčių dvigubai aklas kryžminis tyrimas su 15 (6 vyrai, 9 moterys) priešdiabetinių (nevalgius gliukozės kiekis kraujyje 100–125 mg/dL; atsitiktinis gliukozės kiekis 140–199 mg/dL; KMI 25–27 kg/m2) savanorių.

Jiems buvo tiekiama:

1.) 50 % taro miltų + 50 % kviečių miltų

2.) šie produktai + probiotikas L. plantarum

3.) 1 punkto produktai su burokėliais, adsorbuotais per 2 savaičių laikotarpį, su 2 savaičių pertrauka tarp jų. Išmatų ir kraujo mėginiai buvo surinkti prieš ir po dviejų savaičių intervencijų kiekvienam gydymo tipui. Bendras tyrimo trukmė buvo 14 savaičių.

Rezultatai parodė didelį individualų žarnyno mikrobiotos atsaką. Galiausiai dalyviai buvo suskirstyti į tuos, kurių mikrobiota buvo atsparesnė, ir tuos, kurių mikrobiota buvo labiau linkusi į mitybos pokyčius.

Ko ir kt. tyrė raudonųjų burokėlių miltelių (RP) ir betanino gamybos poveikį pagal enterotipą. Tam jie naudojo virškinimo ir išmatų fermentacijos modelį. Enterotipo analizei buvo įtraukti 30 sveikų korėjiečių dalyvių (17 vyrų ir 13 moterų). Dalyviai buvo suskirstyti į pogrupius pagal dominuojantį enterotipą:

Phocaicole, Prevotella ir Bifidobacterium. Išmatos buvo surinktos iš po vieną atstovą iš kiekvieno pogrupio ir fermentuotos su raudonųjų burokėlių milteliais arba betanino pigmentu. RP ir BP kaip prebiotikų poveikis žarnyno mikrobiotai priklausė nuo trijų pasirinktų subjektų enterotipo. Tik S3-Bifidobacterium mėginyje buvo nustatytas reikšmingas mikrobiotos taksonų įvairovės pokytis. Taip pat S3-Bifidobacterium grupė parodė kitokį žarnyno mikrobiotos pokyčių tendenciją, palyginti su kitais mėginiais.

Kiekvienas enterotipas (su ir be RP/BP fermentacijos) parodė skirtingą metabolinę veiklą, susijusią su SCFA gamyba. Didžiausias SCFA gamybos padidėjimas buvo rastas S3-Bifidobacterium mėginyje, o S2-Prevotella mėginys parodė mažesnį SCFA pokytį. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad RP ir BP sukelia enterotipui būdingus atsakus žarnyno mikrobiotai ir SCFA gamybai.

Adekolurejo ir kt. atliko tyrimą apie mikrobiotos sutrikimų problemą dėl atjunkymo. 48 paršeliai buvo atsitiktinai paskirstyti į keturias dietas 14 dienų po 28 dienų atjunkymo laikotarpio. Buvo bazinė kontrolinė dieta (con), viena su 300 mg/kg cinko oksido (ZNO) ir dvi skirtingos dietos, kuriose buvo raudonųjų burokėlių. RB2 ir RB4 buvo gautos pridedant atitinkamai 2 % (20 g/kg) ir 4 % (40 g/kg) smulkintų visų raudonųjų burokėlių prie bazinės dietos.

Rezultatai parodė raudonųjų burokėlių potencialą moduliuoti žarnyno mikrobiotą (atjunkytų paršelių) didinant rūšių įvairovę ir gerinant lipidų apykaitą.

Calvani ir kt. atrado naudingą raudonųjų burokėlių sulčių poveikį žarnyno mikrobiotai suaugusiems, sergantiems ilgalaikiu COVID. Tyrime dalyvavo 25 dalyviai (15 sulčių grupėje, 10 placebų grupėje). Po dviejų savaičių papildymo dalyviai, vartoję raudonųjų burokėlių sultis, turėjo didesnį gerai žinomų naudingų bakterijų gausumą, palyginti su placebų grupe.

Keletas tyrimų siekė ištirti raudonųjų burokėlių poveikį mūsų žarnyno mikrobiotai ir, galų gale, mūsų sveikatai. Apskritai jie nerado reikšmingų pokyčių alfa- ir beta-įvairovių. Tačiau buvo atrasti reikšmingi pokyčiai tam tikrose taksonomijose, taip pat padidėjo trumpųjų grandžių riebalų rūgščių (SCFA) gamyba. Taip pat buvo parodyta, kad žmogaus mikrobiota gali būti suskirstyta į skirtingus enterotipus, kurie, atrodo, skirtingai reaguoja į raudonųjų burokėlių vartojimą. Didžiausias SCFA gamybos padidėjimas po raudonųjų burokėlių vartojimo buvo stebimas Bifidobacterium enterotipe, kuris atrodė jautriausias šiam vartojimui. Deja, tyrimai turi daug apribojimų, nes visi jie apima nedidelį dalyvių skaičių ir stebimi tik trumpalaikiai rezultatai.

Tyrimai parodė raudonųjų burokėlių vartojimo potencialą didinant trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (SCFA) gamybą ir palankiai moduliuojant žarnyno mikrobiotą. Abu šie veiksniai gali suteikti įvairių sveikatos naudų ir padėti užkirsti kelią uždegiminėms ligoms, tokioms kaip uždegiminė žarnyno liga ir sindromas, taip pat depresijai, cukriniam diabetui ir daugybei skirtingų medžiagų apykaitos sutrikimų. Tolimesni tyrimai turėtų ištirti ilgalaikį raudonųjų burokėlių poveikį žarnyno mikrobiotai (ypač skirtingiems enterotipams) ir fiziologines pasekmes žarnynui bei organizmui.